Oranžinė gerumo savaitė

Paskutinę rugsėjo savaitę „Obelėlės“ darželyje dažniau, negu bet kada kalbėjome apie gerumą, jautrumą, atidumą, savo širdelėse ieškojome vienišų kaimynų, sergančių ar nuliūdusių vaikų. Tėveliai irgi. Kai kurie atsivėrė, širdimi ir žvilgsniu atsakė. O mes piešėme oranžinius piešinius, darėme oranžines aplikacijas ir vis stengėmės, kad darbeliuose visa mūsų širdelių šiluma sutilptų, mūsų svajonė apsigyventų ir linkėjimai, ir draugiškumas. Šypsodamiesi ir dėkodami dėliojom į parodėlę tėvelių atneštas oranžines ir raudonas daržo gėrybes ir uogas, šiek tiek ragavom ir virėm arbatą, bet svajojom ir apie ryškias dėliones po langais, kurios šildys šaltą lietingą dieną. Dar mokėmės eilėraščių ir tarėmės sakyti vienas kitam tik gražius, švelnius žodžius. (Aišku, kad ne viskas taip šviesu darželyje, kaip ir visame pasaulyje, bet kas nors juk turi laikyti svajonę širdy ir idealų vaizdą. Pirmadienį mano grupės vaikai elgėsi greičiau priešingai.)

 Saulėtą penktadienio rytą saulės tekėjimo kryptimi aplink darželį suvinguriavo oranžiniai traukinukai – kokių tik nebuvo – ir saulučių, ir moliūgėlių, ir drugelių pilni. O paskui visi traukinukai mūsų sodo šviesiame šlaite šoko. Saulė plieskė, vaikai kaito, todėl šiek tiek pasifotografavę išsiskirstėme į aikšteles – vieni –dėlionių dėlioti, kiti – žaisti.
Bet svarbiausias dalykas, kurį pavyko (atrodo, pavyko) pasiekti – vaikų širdelėse sujudo noras dalintis, dovanoti, pradžiuginti. Auklėtoja Jūratė išvedė vaikus pasivaikščioti prie Parodų rūmų ir dalino sutiktoms senutėms apelsinus. Jos norėjo neimti, bet paskui suprato. O moliūgą vaikai nunešė bibliotekos „Papartis“ vedėjai. „Drugelių“ grupės vaikai į gražiai apklijuotą dėžutę sudėjo moliūgą, greipfrutą, keletą iškirptų drugelių su palinkėjimais ir savo piešinius, pilnus šviesos ir gerumo. Ta dovana buvo skirta Emutės seneliui, kuris guli lovoje, nieko nekalba, nevaikšto. Bet gali matyti,  viską supranta, liūdi arba džiaugiasi. Kad senelis buvo laimingas tą vakarą, kai apspitę anūkai rodė vaikų piešinius ir skaitė palinkėjimus, perskaičiau kitą dieną iš močiutės veido.

 Tikiu, kad ir kitose grupėse vyko panašiai. Žinau, kad aukštų idealų pilnos auklėtojų širdys pasaulį taip tikisi pašviesinti. Per vaikų švelnumą. Tik žvilgsnį reikia nukreipti. Ačiū.

Aušra Steikūnienė      2017.10.05

 

 

Akcija ,,Apibėk mokyklą“

Sveikatos ir ligų prevencijos centras (SMLPC) inicijavo akciją ,,Apibėk mokyklą" ir pakvietė visų ugdymo įstaigų ugdytinius, pedagogus bei kitus darbuotojus kiekvieną dieną išbėgti į lauką ir apibėgti aplink savo mokyklą.  Apsisprendėme dalyvauti akcijoje ir lopšelio-darželio ,,Obelėlė" bendruomenė, todėl nuo rugsėjo 20 d. iki spalio 4 d. kasdien, pagal galimybes, apibėgdavome ar apeidavome savo darželį.

Respublikinė piešinių paroda ,,KIEK PASAULYJE VAIKELIŲ,  TIEK JUOS MYLINČIŲ TĖVELIŲ“

,,OBELĖLĖJE" SVEČIUOJASI ŠEIMOS IŠ VISOS LIETUVOS"

Šeima labai svarbi kiekvienam vaikui. Artėjant gegužės 15d. Tarptautinei šeimos dienai, gimė idėja surengti parodą, kurioje vaikai visą savo meilę šeimos nariams galėtų išreikšti piešdami. Po ilgesnio pamąstymo nusprendėme pakviesti ir kitų Lietuvos miestų bei miestelių vaikučius ir auklėtojas sudalyvauti šioje parodoje.

Ir pradėjo plaukti piešiniai iš visų Lietuvos kampelių, įsijungė ir mums nelabai girdėtų gyvenviečių darželiai. Gavome piešinių iš Darbėnų, Grūzdžių, nepagailėjo jų ir visi Lietuvos regionai, nemažai piešinių atsiuntė net Suvalkiečiai. Šypsenos, ryškios spalvos, skirtinga technika, įvairios nuotaikos papuošė mūsų darželio erdves. Piešinėlių grožiui nenusileido ir mūsų vaikučių dailės kūrinėliai.

Gegužės 15d. surengėme iškilmingą Respublikinės parodos ,,KIEK PASAULYJE VAIKELIŲ,TIEK JUOS MYLINČIŲ TĖVELIŲ" atidarymą. Deklamavome eilėraščius, dainavome dainas apie šeimą, perkirpome juostą ir paskelbėme parodos atidarymą. Visi gavo galimybę pasidžiaugti ypatinga nuotaika ir pasigrožėti reto grožio, nuoširdumo kūrinėliais.

                                               SMAGU!

Parodos organizatorės: Asta, Danutė, Jūratė, Rima

Projektas ,,Draugauju su knyga“

Knyga žmogų lydi nuo gimimo iki gilios senatvės, nes ji kintanti, turtinga ir įvairiapusė.

Visą paskutinę kovo savaitę skyrėme ypatingai draugystei – kai knyga tapo pačia svarbiausia ašimi veikloje.

Knygeles vartėme, skaitėme, aptarėme, inscenizavome, „gydėme“, kūrėme, iliustaravome, lankėme bibliotekoje, džiaugiamės kaip dovana…

Penktadienį visus sukvietėme į salę, kur aptarėme savaitės įspūdžius, pamatėme mini spektakliuką, dainavome ABECELĖS  dainą, susipažinome su tikra knygos „Dramblys ir antis“ autore Giedre Rakauskiene, spėjome mįsles, matėme filmą apie žmones, kurie ir, būdami akli skaityti gali jiems pritaikytas knygas. Žaidėme žaidimus ir džiaugiamės dovanotomis knygelėmis.

Darželio koridoriuje visi galėjo apžiūrėti vaikų ir auklėtojų, pagal eilėraštį, kurtas knygas.

Savaitė buvo itin turininga ir smagi.

                                                                                                                                                                                      Auklėtojos Ramunė ir Rima

                                                                                                                                                                                           2017 m. balandis