ObeleleOBELĖLĖS PASAKA

Ne taip labai seniai, o tik 1971 metais, ne taip jau toli, o pačiame žaliausiame Vilniaus rajone, išaugo graži ,,OBELĖLĖ“. Ji, apsupta eglių, beržų ir kitų medžių, nekantriai laukė vaikučių – pabiručių. Ir suriedėjo į ,,OBELĖLĘ“ vaikučiai – obuoliukai ….  Ant trijų šakelių ėmė suptis mažiausieji, ant devynių didesnių nokti vyresnieji. Obelėlė karštai pamilo savo obuoliukus, o jiems buvo gera ,,OBELĖLĖJE“. Rudenį pabiručiai vaišinosi sodo gėrybėmis, žiemą rogutėmis važinėjo nuo kalnelių, pavasarį gėrėjosi žydinčiais žiedais, o vasarą basi bėgiojo po pievą ir taškėsi baseine.  ,,OBELĖLĖ“ didžiavosi visomis dvylika šakelių, mylėjo, globojo ir rūpinosi visais obuoliukais. Gyvenimas bėgo, o ji ilgai ir laimingai gyveno.

(Šarūnė Rimaitė)